- nukieminti
- nukiẽminti intr. 1. suvokti, suprasti, nujausti, numanyti: Aš tuoj nukiẽminau, kad jau ne į tą pusę einu Pns. Aš jau nukieminau, kad čia kas bus negerai Pns. Aš nukieminu, kur ji (višta) deda Švn. Aš nežinojau, kur jie gyvena, tik tep nukieminau ir pataikiau Rdm. Aš nukiemytau, kokių čebatų jam reikia, ir be mieros Lp. Ar tu nenukiemini, kur kiti draugai nuėjo? Al. Imk ir nukiemyk žmogus, jei nori! Smn. Jis an skripkos jau nukiemina (nusimano) Pns. 2. atsiminti: Vis nors kiek gali nukiemyt, kiek jis skolino rugių Lš. \ kieminti; dakieminti; nukieminti; prikieminti; sukieminti
Dictionary of the Lithuanian Language.